Lietuvos ekonominio vystymosi cikliškumas

      Prieš pradedant kalbėti apie ekonominį atsigavimą svarbu suvokti kaip funkcionuoja šalies ekonomika ir kokias gyvavimo ciklo stadijas metų eigoje ji pereina.
      Metai iš metų analizuojant Lietuvos verslo dinamiką aiškėja, jog ekonomiškai aktyvesnis Lietuvoje yra pavasario, vasaros ir rudens sezono pradžios laikotarpis. Būtent šiuo metu padidėja vartotojų aktyvumas bei suintensyvėja investicijų apyvartumas priklausantis nuo vidaus vartojimo. Tai sietina su natūraliais procesais tokiais kaip šildymo sezono pabaiga, išlaidų elektrai sumažėjimas, dienos pailgėjimas, vasaros metu - atostogos ir t.t. Šis laikotarpis ypač svarbus šalies ekonomikai, nes jo metu įvyksta lėšų persiskirstymas tarp visa-sezoninių ir sezoninių verslų. Padidėja vartojimas ir paslaugų apyvartumas kurortiniuose regionuose, taip pat suintensyvėja žemės ūkis. Būtent tai šalies ekonomiką paskatina augti ir šis augimas išlieka metų eigoje nuo pavasario iki rudens. Sąlyginės ekonominės stagnacijos laikotarpį vidaus vartojimo požiūriu šalis išgyvena žiemos sezono metu.

       Jeigu imtumėm skirtingus pavienius sektorius, tai jų vartojimo ir investicijų apyvartumo kreivės būtų skirtingos. Juose viskas priklauso nuo jų jautrumo sezoniškumui ir jų gyvavimo ciklo ištęstumo laike.
       Šalies ekonominio vystymosi ciklo svyravimai dažnai yra politinių spekuliacijų priemonė. Labai paranku pavasarį kalbėti apie ekonomikos atsigavimą, nes ir taip natūraliai mažėja gyventojų mokestinis krūvis ir intensyvėja jų vartojimas bei didėja psichologinio saugumo pojūtis. Tuo tarpu, jeigu šalis yra ilgalaikiame ekonominiame nuosmukyje žiemos pradžioje tereikia gyventojų atsiprašyti, kad ekonomika neaugo kaip planuota. Tokia politika turi privalumų ir tam tikrų trūkumų. Privalumas būtų tas, jog tokiu būdu sukuriamos ekonomikos plėtrai reikalingos psichologinio komforto sąlygos. Trūkumas tas, jog nesuteikiant pilnos informacijos tai tarsi atrodo kaip melas. Taigi, iš vienos pusės valdžia laimi, iš kitos pusės - patiria sąlyginius nuostolius.

        Šio ciklo kaitai yra svarbūs keli momentai. Pirmas, paklausos ir pasiūlos augimo skirtumai skirtingose vystymosi ciklo stadijose. Pavyzdžiui, esant normaliam vystymuisi žiemos sezono metu gamybinis pajėgumas smarkiai viršija paklausą, kai tuo tarpu, rugpjūtį dėl didesnės paklausos susidaro sąlyginis vakuumas. Pastarojo susidarymui įtakos turi antras momentas bendra šalies ekonominio vystymosi tendencija. Tad jeigu, bendra ekonomika auga, tuomet šis vakuumas susidaro anksčiau ir pikiniu momentu būna didesnis, jeigu šalies ekonomika nekinta, jis susidaro tik prieš augimo laikotarpio pabaigą, yra labai nedidelis ir trunka nuo tris ar mažiau savaičių. Tuo tarpu, jeigu ekonomika smunka, šis vakuumas nesusidaro, atvirkščiai, pasiūla ir toliau išlieka perteklinė, kas paskatina dalies įmonių bankrotą, o stipresnių santykinės užimamos rinkos dalies didėjimą.
        Galiausiai paminėtina tai, kad kišenės susidaro dėl  gyventojų pajamų persiskirstymo ir sąlyginio vartojimo sumažėjimo, kuris paskatina tuo periodu taupyti lėšas, o tuo metu kai susidaro vakuumas, susiformuoja palankios sąlygos didinti paslaugų ir prekių įkainius, tam, kad būtų sukauptos lėšos reikalingos išgyventi laikotarpį, kurio metu vartojimas bus gerokai mažesnis ir įmonės neišvengiamai patirs nuostolius. Primenu, kad panašiu principu viskas vyksta ir kitose rinkose, tiesiog jose ciklas kitaip pasiskirsto metų, o kai kur ir kelių metų eigoje.