Šiuo metu, kai Lietuvoje jau aprimo aistros, dėl šalyje ir pasaulyje vykstančios ekonominės krizės, galima permastyti krizės tikrąsias priežastis ir jos raidą. Tačiau, prieš tai pradedant daryti verta prisiminti svarbiausius žmonijos ekonminės evoliucijos ciklus, reikšmingai įtakojusius darbo jėgos produktyvumo augimą ir ekonominės gerovės formavimąsi.
Nuo žmonijos užgimimo įvairūs autoriai skiria bent keletą svarbiausių ekonominio vystymosi ciklų. Vieni jų įžvelgia tris, kiti daugiau, tačiau didžioji dauguma sutaria, jog šis globalaus ekonominio vystymosi ciklas nėra pirmutinis. Mano asmeninė šių ciklų klasifikacija susideda iš makro, mini ir mikro ciklų, kurie sietini su pokyčiais intensyvinančiais žmonijos ar tam tikros žmonių grupės ekonominį vystymąsi.
Didžiausią įtaką žmonijos ekonominiam vystymuisi turėjo trys pagrindiniai makro ciklai, kurie sietini su: ugnies, geležies ir energijos išteklių vartojimu. Visi trys makro ciklai vis dar yra sąlyginėse augimo ciklo stadijose ir nei vienas iš jų dar nei iš tolo nėra priartėjęs prie brandos ciklo stadijos, kurioje verta būtų pamastyti apie žmonijos potencialo tam tikroje srityje išeikvojimą ir kardinalių pokyčių būtinybę. Makro ciklų trukmė kol kas nėra aiškiai apibrėžta, tačiau kai kurie jų gali tęstis kelis šimtus tūkstančių metų. Mini ciklai sietini su kur kas trumpesniais laikotarpiais ir kol kas nėra ilgesni nei pora tūkstančių metų, o kai kurie jų trunka vos šimtą ir daugiau intensyvaus ekonominio vartojimo metų.
Nesigilinant į tai kiek ir kokių jų buvo paminėtinas vienas esminis - naftos produktų vartojimo ciklas, kuris šiuo metu jau yra brandos ir nunykimo ciklo stadijų tarpribyje. Būtent jis, daugiau nei šimtmetį tarnavęs esminiu globalios ekonomikos varikliu, šiandien jau gęsta ir pamažu praranda savo potencialą. Žinoma, daug kas su tuo nenorės sutikti, bet viso to argumentai būtų tokie: pirma - naftos ištekliai yra vartojami visame pasaulyje, todėl ir jų poveikis globaliam ekonominiam vystymuisi yra didelis; antra, šiuo metu naftos išteklių likutis yra toks, jog su tokiu pasauliniu vartojimu juos išeikvosime per dvidešimt metų; trečia, kiekviena gyvavimo ciklo stadija turi tam tikrus jai būdingus vystymosi bruožus. Pavyzdžiui, gyvavimo ciklo stadijai būdinga, jog kuriasi daug naujų verslų, labai intensyvios inovacijos, labai spartus naujų produktų kūrimas ir sparčiai augantis vartojimas, tuo tarpu nunykimo ciklo stadijai būdingas verslų apsijungimas, jų stambėjimas, išteklių mažėjimas, vangios investicijos į naujų, to išteklio pagrindu produktų kūrimą bei sparčiai mažėjantis vartojimas.
Panašūs procesai vyksta ir naftos išteklių rinkoje. Kadangi, išteklių kiekis mažėja, todėl darosi nebe svarbu tyrinėti šio išteklio platesnio panaudojimo galimybes, yra mažinamos jo tyrimų apimtys, uždaromi ar perorientuojami jų tyrimo centrai, mažinamas aktyvių tyrimų programų skaičius. Atitinkamai, mažėja darbo jėgos šioje srityje poreikis. Aplinka atsižvelgdama į tai taip pat stengiasi persiorientuoti, mažina tokio išteklio vartojimo apimtis.
Ekonomistui tai tikrai neatrodytų didelė problema žinant paklausos - pasiūlos pusiausvyros dėsnį. Tačiau čia verta paminėti, jog kuo didesnė sistema, tuo ilgesnis laikas reikalingas pusiausvyros nusistovėjimui. Taip pat, reikia pripažinti, jog naftos išteklio buvimas ilgą laiką ekonomikos vystymosi varikliu sąlygojo tam tikrų jėgų susiformavimą globalinėje ekonomikoje, kurios šiandien nėra suinteresuotos švaistyti savo sukauptą ekonominį potencialą ir toliau desperatiškai bando išlaikyti naftos produktų vartojimo apimtis. Kadangi šie procesai yra brangūs (čia kalbama apie alternatyvių globalios energijos šaltinių plėtros stabdymą), o naftos ištekliai riboti, todėl nenumaldomai kyla naftos išteklių kaina ir neišvengiamai žmonija artėja prie to momento, kai bus sukurtas ir pradėtas aktyviai eksploatuoti naujas ekonomikos variklis. Tai tikrai nebus vėjas ar saulė, bet jos gali būti ganėtinai pelningos pereinamuoju laikotarpiu.
tęsinys kituose pranešimuose
